MariWana
Administrator
Numri i Mesazheve : 134
Mosha : 31
Lokacioni : Macedonia / Skopje
Data e Regjistrimit : 2007-07-20
 | | Subject: Planetėt dhe Satelitėt Mon Apr 05 2010, 10:56 | |
| Planetėt dhe satelitėt
Planetet janė trupa tė fortė dhe tė errėt qiellorė nė formė tė topit. Prej tokės shihen si trupa tė ndritshėm qiellorė.
Sistemin diellorė e pėrbėjnė 9 planete. Duke shkuar prej mė tė afėrimit planet ndaj Diellit dhe deri te mė i largėti janė radhitur sipas kėsaj radhitjeje: Merkuri, Venera, Toka, Marsi, Jupiteri, Saturni, Neptuni, Urani dhe Plutoni.
Sipas madhėsisė planetet ndahen nė tė vogla dhe tė mėdhenj.
Tė vogla janė: Merkuri, Venera, Toka, Marsi, kurse tė medha janė: Jupiteri, Saturni, Urani, Neptuni dhe Plutoni.
Gjithashtu planetet e vogla marin pjesė nė planetet e brendshme tė cilat kanė dendėsi tė madhe, atmosferė tė rrallė, lėvizin me shpejtėsi tė vogėl rreth boshtit tė vet tė paramenduar, pėrmbajnė azot dhe oksigjen dhe kanė numėr tė vogėl tė satelitėve.
Ndėrsa planetet e mėdha marin pjesė nė planetat e jashtme dhe kanė masė dhe vėllim tė madh, dendėsi tė vogėl, lėvizin me shpejtėsi tė madhe rreth boshtit tė vet tė paramenduar, pėrmbajnė helium dhe hidrogjen dhe kanė numėr tė madh tė satelitėve. Merkuri ėshtė planeti mė i afėrt i Dellit. Larg Diellit ėshtė 58 milion km. Pėr shkak se ėshtė shumė afėr Dielli pranon 7 herė mė shumė nxehtėsi se sa Toka. Rreth Diellit lėviz pėr 88 ditė. Gjatė lvizjes sė tij njėra anė ėshtė e kthyer vazhdimisht nga dielli kurse ana tjetėr nė hije. Pėr atė shkak nė anėn e kthyer nga dielli temperaturat arrin deri mė 400 gradė C, kurse nė anėn me hije temperaturat arrin deri nė -200 gradė C.
Venera ėshtė larg Diellit 108 milion km dhe rrotullimin e tij rreth Diellit e bėn pėr 255 ditė. Ky planet te populli quhet yll i ditės dhe yll i natės. Temperaturat arrin deri mė 445 gradė C dhe pėr shkak tė temperaturave tė mėdha Venera paraqet njė shkretirė tė madhe. Sipas hulumtimeve ėshtė pėrcaktuar se nė Venerė ka shumė vullkane aktive.
Toka
Marsi ėshtė larg Diellit 228 milion km, kurse njė rotullim rreth diellit e bėn pėr 1 vjet e 11 muaj. Ėshtė i ngjashėm me Tokėn. Rreth boshtit tė vet tė paramenduar rrotullohet pėr 24 orė e 37 minuta, kurse nata dhe dita zgjasin njėsoj sikur nė planetin tonė. Temperaturat sillen reth 10-20 gradė C, kurse gjatė natės arrin derri nė -50 gradė C.
Jupiteri ėshtė planeti mė i madh i Sistemit Diellorė. Larg Diellit ėshtė 778 milion km. Jupiteri ėshtė nė gjendje tė gaztė me dendėsi mė tė vogėl se Toka. Mirėpo masa e tij ėshtė pėr 318 herė mė e madhe se e Tokės, kurse vėllimi pėr 1345 herė. Rreth diellit rotullohet pėr 12 vjet. Temperaturat arrin deri mė -140 gradė C.
Saturni sipas madhėsis ėshtė i dyti nė Sistemin Diellor. Larg Diellit ėshtė 1 miliard e 426 milion km dhe ky planet ėshtė nė gjendje tė gaztė. Njė rrotullim rreth diellit e ben pėr 29 vjet. Prej planetave tjera dallohet me dendėsine e vogėl dhe me unazėn e tij. Temperaturat arrin derri mė -150 gradė C.
Urani, Neptuni dhe Plutoni janė planetet mė tė largėta tė sistemit Diellor. Pėr shkak tė largėsisė sė madhe urani reth Diellit rrotullohet pėr 84 vjet, Neptuni per 165 vjet dhe Plutoni pėr 248 vjet. Nė kėto planete temperaturat janė shumė tė uleta dhe arrine deri mė -273 gradė C. | |
|
